MARŠRUTAS

Plauksime Nemunu, ilgiausia ir vandeningiausia Lietuvos upe, bei Kuršių mariomis. Su Nemunu siejasi daugybė istorinių įvykių. Nenuostabu, kad ir pati Lietuva Nemuno kraštu vadinama.

Patogiai įsitaisę „Nemuno linijos“ laivuose keleiviai netrukus mėgausis puikiais vaizdais. Tolumoje, Nemuno ir Nevėžio santakoje, šmėstels Raudondvario dvaro architektūrinio ansamblio čerpių stogai. Raudondvaris nuo XVI a. žinomas kaip didikų rezidencija.

O už kelių akimirkų jau iš tolo raudonuos gotikinė XVI a. Zapyškio bažnyčia, statyta tuometinio Zapyškio dvaro savininko Naugarduko vaivados P. Sapiegos lėšomis.

Čia pat Kulautuva, minima XIV a. kryžiuočių žygių aprašymuose, kai Vytautas Didysis pasirašė sutartį su kryžiuočiais, atiduodamas jiems pusamžiui valdyti Žemaitiją.

Lyg Tatruose pasijusime plaukdami pro kalnų miesteliu vadinamą Vilkiją. Po Žalgirio mūšio (1410 m.) Vilkijoje įkurtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras.

Ten, kur Dubysa įteka į Nemuną, įsikūręs Seredžius. Virš miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu.

Belvėderis mus pasitiks aukštais Nemuno krantais ir įspūdingais XIX a. italų architekto projektuotais rūmais, į kuriuos veda net 365 laipteliai.

Veliuona – viena seniausių ir įdomiausių panemunės gyvenviečių, garsėjanti piliakalniu, kur, spėjama, kryžiuočiams pirmą kartą panaudojus šaunamąjį ginklą, žuvo ir buvo palaidotas kunigaikštis Gediminas.

Kitas istorinis objektas, patrauksiantis keleivių dėmesį – Raudonės miestelis su jame stūksančia Raudonės pilimi. Iki XVI a. Raudonė buvo karališkasis dvaras.

Neliks nepastebėta aukštame Nemuno krante dunksanti tarp medžių pasislėpusi Panemunės pilis. Tai renesanso epochos pastatas. Pilis stovi parke ant aukštos kalvos ir yra apjuosta penkių kaskadinių tvenkinių.

Dešiniajame upės krante, trijų upių: Nemuno, Mituvos ir Imsrės santakoje įsikūręs Jurbarkas. Pranėrę po Jurbarko tiltu toliau gėrėsimės įspūdingu panemunės kraštovaizdžiu.

Nuo Smalininkų likusius šimtą trisdešimt kilometrų plauksime Lietuvos ir Europos Sąjungos išorinio pasienio ruožu.

Ant 15 m. aukščio pietinio Nemuno kranto išsidėstęs Ragainės miestas. Ragainė (vok. Ragnit, nuo 1947 Neman) - miestas Rusijos valdomoje Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje. Mieste yra išlikusios Ragainės pilies liekanos. Pačiame Nemuno vingyje galėsite išvysti legendomis apipintą Rambyno kalną.

Panemunė – tai pasienio miestelis. Su Kaliningrado sritimi jį jungia Prūsijos karalienės Luizos vardu pavadintas tiltas, puoštas įmantriais bokšteliais - Lietuvos ir Europos Sąjungos pasienio su Rusija ruožas.

Toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą, rasime potvyniais garsią Rusnės salą. XV a. įkurta Rusnė – viena seniausių žvejų gyvenviečių Nemuno deltoje. Be to, tai vienintelis saloje esantis Lietuvos miestas.

Paskutinis sausumos lopinėlis prieš išplaukiant į plačiuosius Kuršių marių vandenis – ornitologų pamėgtas Ventės ragas. Tai senas žvejų kaimas, per kurį eina paukščių migracijos kelias Arktika – Europa – Rytų Afrika. Ventės pasididžiavimas – švyturys, pastatytas 1863 m. pačiame rago smaigalyje.

Nuo čia atsiveria nuostabus vaizdas į kitoje marių pusėje tysančią Neringą. Tik pusvalandį praleidę Kuršių marių bangų apsuptyje, galėsite džiaugtis tyru oru ir gintariniu kopų smėliu.